VĮ VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJA
www.veimu.ltVALSTYBĖS ĮMONĖ VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJA
www.gmu.lt
www.am.lt
Banner
Apie Mus

Veisiejų (Seinų) urėdija įkurta 1919 m. liepos mėn. I d. septintoje pagal dydį Lietuvos girioje (vadinamoje Leipalingio - Kapčiamiesčio giria - pūščia). Urėdijos būstinė tuomet buvo Papečių kaime. Nuo 1920 m. ji persikėlė į Justinavo (vėliau pavadinto Vainežeriu) dvarą, prieš pat karą - į Veisiejus. 1945 m. urėdija perorganizuota į miškų ūkį, kuris 1946 m. perkeltas į Lazdijus, 1949 m. prijungtas prie Alytaus miškų ūkio. 1957 m. sausio mėn. I d. įsteigiamas Veisiejų miškų ūkis, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - 1990 m. rugpjūčio mėn. I d. - jam vėl grąžintas senasis vardas – urėdija.


Veisiejų (Seinų) urėdijai vadovavo urėdai: R. Berzinas, Skerstas, Lukijanovas, Taudėnas, Juškėnas, K. Simaitis, Lėjus, J. Dėdinas, E. Majauskas, K. Rutka, S. Aleknavičius, M. Maksimavičius, A. Olšauskas. Nuo 1957 iki 1992 m. Veisiejų miškų ūkiui - urėdijai vadovavo nusipelnęs miškininkas J. Strazdas, 1992-1998 m. - V. Kuzmickas. Pablogėjus ekonominei situacijai, 1998-1999 m. planuota urėdiją panaikinti. Tik didelėmis kolektyvo pastangomis, padedant žiniasklaidai, rajono ir apskrities vadovams, urėdijai pavyko išlikti. 1998-12-1999-05 urėdu dirbo R. Kukučionis, o nuo 1999-05 urėdijai ėmus vadovauti Z. Želioniui, ši išlipo iš ekonominės duobės, sustiprėjo, tapo rentabili. Dabar urėdija jau gali skirti nemažai lėšų miškų įveisimui ir atkūrimui, apsaugai ir rekreacijai, pastatų remontui. Urėdijos istorijoje ryškų pėdsaką paliko miškininkai A. Gruodis, J. Matijošaitis, A. Kascenskas, V. Ptakauskas, K. Sveistrys, A. Kaminskas, V. Vabalas, M. Tumosa, K. Šatas, J. Motiejūnas, A. Rubikas, A. Sabaliauskas, L. Januška, B. Maževičius, J. Jarmala, E. Bazevičius, J. Marčiulionis, A. Miliukas, E. Kičas, L. Bilinskas. Būtina paminėti nusipelniusius miškininkus V. Žekonį ir A. Olšauską, savo darbais praturtinusius urėdijos miškus.
Dzūkijos gamtos grožis - tai kalvos ir kalvelės, ežerai ir ežerėliai, salos ir salelės. Miškuose tyvuliuoja apie 100 ežerų. Savo grožiu išsiskiria trečias pagal dydį Lietuvos ežeras Dusia bei mažasis Bliūdelis Girelės miške. Ilgininkų miške 50 ha plote urėdija išsaugojo 150-metį paprastosios pušies sėklinį medyną, tokio pat amžiaus maumedyną Ančios girininkijoje, 27 ha paprastosios pušies plantaciją. Miškininkai prižiūri per 10 Miškų instituto atrinktų barelių bei 4 ha geografinių pušies želdinių, apie 200 ha kertinių miško buveinių. Lankydamiesi mūsų krašte, nepatingėkite užsukti į Vainežerio parką ir apžiūrėti medžius senolius (tikras medžių muziejus). Vertėtų pamatyti ir akmens amžiaus stovyklą Pinčiaragyje, pasvajoti ant Paveisninkų bei Rudaminos piliakalnių. Norėdami pagerbti Lietuvos Žanos d'Ark - E.Pliaterytės atminimą, aplankykite jos kapą Kapčiamiestyje. Malonių akimirkų jums suteiks pasivaikščiojimas Kapčiamiesčio miškininkų įrengtu gamtos pažinimo taku ir pažintiniu taku Trako miške Seirijų girininkijoje. Veisiejų parke galite pamatyti gamtos paminklą - Veisiejų uosį, o Prapuntuose - tuopą. Mėgėjus paspanguoliauti kviečiame į Kuzapiškio ir Krakinio valstybinius telmologinius draustinius. Su urėdijos istorija galima susipažinti Kapčiamiesčio girininkijos miško muziejuje. Pagal  2006 m. gruodžio 29 d. LRV nutarimą Nr.1376 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. SPALIO 23 D. NUTARIMO NR. 1154 „DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ PLOTŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO, VĮ Veisiejų miškų urėdija, patikėjimo teise, valdo 20965 ha. valstybinės reikšmės miškų plotą. Visas valstybinės reikšmės miškų plotas sertiikuotas, pagal FSC® principus ir kriterijus.


Taip pat galite aplankyti urėdijos informacinį namelį miško muziejų, kurį rasite Kapčiamiestyje, Paupio g. 10. Norėdami aplankyti skambinkite telefonu Birutei Stacevičienei +370868665210.


Versija spausdinimui
Informacija atnaujinta:2017-05-02