VĮ VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJA
www.veimu.ltVALSTYBĖS ĮMONĖ VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJA
www.gmu.lt
www.am.lt
Banner
MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

VĮ VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS
PROJEKTO 
SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Jis turi užtikrinti nepertraukiamą miško išteklių ir miško žemės daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Veisiejų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams pagal 2011 m. valstybinės miškų (sklypinės) inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2013-2022 metais.

Valstybinė miško išteklių (sklypinė) inventorizacija, kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta valstybės lėšomis visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V ,,Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” (Ži., 2010, Nr. 45-2182), Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Miškotvarkos lauko ir kameralinių darbų bei Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų ir augalų inventorizacijos vykdymo Veisiejų miškų urėdijos administruojamos teritorijos miškuose paslaugų atlikimo 2011 m. gegužės 17 d. sutartimi Nr. 10, naudojant 2010 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus) ir 2010 m. gamybos spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Planinė-kartografinė medžiaga ir vidinės miškotvarkos projektas parengti vadovaujantis 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartimi Nr. SR(4.33)-120 su VĮ Veisiejų miškų urėdija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu, Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 61243 ha visų nuosavybės ir valdymo formų miškų, iš jų 20424 ha (33,4 %) – patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2002, Nr. 54-2121) ir paskirstyti pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas ir sąrašus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms” (Žin.,2006, Nr. 57-2035).

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius ir duomenų bazių reikalavimus.

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga perduota užsakovui VĮ Veisiejų miškų urėdijai.

Miškų urėdijos teritorija priskirta aštuonioms girininkijoms: Seirijų, Veisiejų, Leipalingio, Ančios, Kapčiamiesčio, Baltašiškės, Stalų ir Krosnos. Vidutinis girininkijos valstybinės reikšmės miškų plotas – 2553 ha. Miškų urėdijoje yra 21 eiguva. Vidutinis eiguvos valstybinės reikšmės miškų plotas – 984 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 38,8 ha, taksacinio sklypo – 2,4 ha. Urėdijos miškai yra išsidėstę Lazdijų (78,1 %), Alytaus (0,4 %) rajonų ir Druskininkų (21,5 %) savivaldybių teritorijose. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 38,0 %.

Saugomos teritorijos, įvertinus jų persidengimą, ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose užima 7334 ha, arba 37 % viso miško žemės ploto, iš jo saugomos teritorijos – 5122 ha, arba 26 % miško žemės ploto.

Urėdijos teritorijoje išskirta: 11 valstybinių draustinių, bekočio ąžuolo, 2 paprastosios pušies, 3 paprastosios eglės, karpotojo beržo genetiniai draustiniai, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai, Pertako miško biosferos poligonas, Žuvinto biosferos rezervato ir Dzūkijos nacionalinio parko dalys. Taip pat – Natura 2000 teritorijos: 5 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 21 buveinių apsaugai svarbi teritorija. Urėdijos veiklos teritorijos miškuose suskaičiuojami 37 kultūros paveldo ir 6 gamtos paveldo objektai, esantys miško žemėje. Be paminėtų saugomų teritorijų, svarbią reikšmę turi sklypai su Raudonosios knygos augalų rūšių radvietėmis (43 skl.), paukščių perimvietėmis (7 skl.), lizdavietėmis (9 vnt.), lizdaviečių apsaugos zonomis, kertinėmis miško buveinėmis (50 skl. – 168,1 ha), potencionaliomis kertinėmis miško buveinėmis (13 skl. – 65,2 ha), ekologiškai vertingi miško sklypai (600,5 ha).

Miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miškų plotai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimu Nr.133 ,,Dėl miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei sėklininkystės objektams priskirtų miškų plotų patvirtinimo”(Žin., 1999, Nr. 16-417; 2002, Nr. 73-3120; 2012, Nr. 7-211), VĮ Veisiejų miškų urėdijoje sudaro 133 ha.

Urėdijos valdomų valstybinių miškų rodikliai

Miškai miškų grupėms ir pogrupiams priskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) reikalavimais, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 ,,Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 84-2931; 2008, Nr. 68-2588).

Natūraliai augti paliekami rezervatiniai (I gr.) miškai urėdijoje užima 184 ha (0,9 % ) miško ploto. Ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai (II gr.) miškai, kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, užima 3912 ha (19,6 %), III grupės (apsauginiai) – 3405 ha (17,0 %), IV grupės (ūkiniai) – 12484 ha (62,5 %). Kiekvienos miškų grupės miškams nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams.

VĮ Veisiejų urėdijos miškai miškų grupėms priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 ,,Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms”(Žin., 2002, Nr. 107-4800; 2005, Nr. 1-6). 2011 metais, atlikus sklypinę miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 19985 ha (96,7 %). Medynai (19183 ha) dengia 96,0 % miško žemės. Dirbtinai atkurti ir įveisti medynai bei želdiniai sudaro 6402 ha, arba 33,4 % viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 298 ha (1,5 % viso miško žemės ploto), iš jos kirtavietės sudaro 238 ha (1,2 %).

Ne miško žemė užima 685 ha (3,3 %) plotą, iš jos: pelkės – 347 ha (1,7 %), miško keliai dirbtine danga – 209 ha (1,0 %), vandenys – 62 ha (0,3 %.), kita žemė – 67 ha (0,3 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 16488 ha (86,0 %) plote – vyrauja spygliuočių medynai, iš jų: 78,3 % sudaro pušynai, 12,5 % – eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 2322 ha, arba sudaro 12,1 % urėdijos medynų ploto. Beržynai užima 7,3 %, juodalksnynai – 3,6 %, drebulynai – 1,0 %, kiti medynai – 0,9 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolynai, uosynai ir klevynai) sudaro tik 1,9 % viso medynų ploto.

Bendras medynų tūris – 5587,1 tūkst. m3 medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 291 m3, brandžių – 372 m3, einamasis prieaugis – 7,32 m3/ha per metus. Vidutinis medynų skalsumas – 0,80, bonitetas – 1,4, amžius – 66 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 23,0 %, pusamžiai – 51,4, bręstantys – 10,3 % ir brandūs – 15,3 %.

Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo (N hidrotopas – 85,3 %) nederlingos (b trofotopas – 62,6 %) – tipiškiausios pušynų – augavietės bei brukninis-mėlyninis (vm – apie 60 %) ir kiškiakopūstinis (ox – per 21 %) miško tipai.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį, miškuose dominuoja lengvi (smėlis, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 78,6 %.


Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė

Miško ūkinė veikla (miškininkavimas) apima miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos medžioklėtvarkos ir kitus darbus. Projekte pateikti ir įvertinti medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, bendro stiebų ir brandžių medynų tūrio, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, medynų sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių bei ekonominiai veiklos rezultatai.

Pagal 2003 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 66,8 tūkst. m3 likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 59 %, ugdomaisiais – apie 25 %, sanitariniais – apie 15 %. Pagrindiniais kirtimais paruošta spygliuočių mediena turėjo sudaryti apie 77 %, minkštųjų lapuočių – daugiau kaip 23 %, iš jų drebulių – apie 4 %. Neplynaisiais pagrindiniais kirtimais projektuota iškirsti apie 12 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamo medienos kiekio ir daugiau kaip 22 % pagrindiniais kirtimais kertamų medynų ploto. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 2,0 m3, o visų rūšių kirtimais – po 3,4 m3 likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 65 proc. einamojo prieaugio.

Per devynerius projekto galiojimo (2004-2012 m.) metus pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal iškirstos medienos tūrį iškirsta daugiau kaip 89 %, ugdomųjų – apie 80 %, sanitarinių – per 121 % projektuotos. Mažesnę įvykdytų ugdomųjų kirtimų apimtį nulėmė šalies ūkio ekonominis nuosmukis ir gamtinių-stichinių veiksnių iššauktas sanitarinių kirtimų apimties padidėjimas. Pradėjus gerėti ekonominėms sąlygoms ir atsigaunant medienos rinkai bei gerėjant miškų urėdijos finansinei būklei, ugdomiesiems miško kirtimams vėl skiriamas reikiamas dėmesys. Atskiriems vykmečio metams miško naudojimo apimtis buvo peržiūrima ir tvirtinama Aplinkos ministro įsakymais. Patvirtintos naudojimo apimties buvo laikomasi. Paruoštos medienos kiekis pagal atskiras kirtimų rūšis (o pagrindiniais kirtimais – ir pagal poūkius) nuo projektuotos skiriasi tik 2-3 %.

Neplynuosius pagrindinius (atvejinius, atrankinius) kirtimus urėdija taikė kiek plačiau. Pagal kertamą plotą šie kirtimai sudarė 25 % (projektuota 22 %), o pagal iškertamos medienos kiekį – daugiau kaip 15 % (projektuota 12 %) visų pagrindinių kirtimų. Didėja ir šių kirtimų efektyvumas. Daugiau kaip 99 % ploto po atvejinių kirtimų paskutiniųjų atvejų, susiformavo nauji medynai.

Miško ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta 2179 ha (per penkerius paskutinius metus) ugdytų medynų ugdymo kokybė (patenkinamai, nepatenkinamai). Patenkinamai įvertinta per 97 % ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdomieji kirtimai tesudaro apie 3 %. Vienintelė priežastis, lėmusi neigiamą ugdomųjų kirtimų įvertinimą, yra per mažas ugdymo intensyvumas. 2011 m. inventorizuotas mažas (daugiau nei 4 %) nedelsiant ugdytinų medynų plotas. Po laiku ir kokybiškai atliktų jaunuolynų ugdymo kirtimų (apie 63 proc., retinimo – daugiau kaip 82 proc. ploto) tikslinės medžių rūšys, įeinančios į medynų rūšinę sudėtį, sudaro 60 proc. (6 koeficientus) ir daugiau.

Želdant atkurta apie 87 % (projektuota – apie 85 %) biržių, miškas savaime atsikūrė daugiau kaip 10 proc. buvusių kirtaviečių. Miško želdinimu atkurtuose plotuose vyrauja želdintos medžių rūšys, sudarančios daugiau kaip 99 % ploto. Iš daugiau kaip 88 ha mišku savaime atsikūrusių kirtaviečių, daugiau kaip 78 % ploto atžėlė minkštaisiais lapuočiais, daugiausia beržynais ir juodalksnynais. Žėlimą šiomis rūšimis sąlygojo augavietės (derlingumas, užmirkimas ir pelkėtumas). Miškotvarkos metu inventorizuota 914 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būklę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 89,2 proc. (805 ha), patenkinami – 10,7 % (98 ha), blogi ir žuvę – tik 0,1 % (1 ha). Mišrūs spygliuočių-lapuočių ar lapuočių-spygliuočių želdiniai sudaro daugiau kaip 42 %. Želdinimo darbų kokybė, lyginant su ankstesnio vykmečio, ženkliai pagerėjusi.

Žymesni miškininkavimo rezultatai, miško rodiklių pokyčiai ir išvados:

- dėl bendrosios miškų ūkio politikos ir konkrečios urėdijos veiklos, per vykmetį ženkliai (576 ha – 3,0 % padidėjo miško žemės plotas (medynų – 138 ha – 0,7 %), atitinkamai sumažėjo nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitų ne miško žemės plotų;

- padididėjus miško žemės potui, urėdijos teritorijos miškingumas padidėjo nuo 37,7 % (2003 m.) iki 38,0 % 2011 m.);

- stabili urėdijos medynų rūšinė sudėtis. Dėl naujų miškų įveisimo ir ugdomųjų kirtimų įtakos 218 (10,0 %), padidėjo eglynų plotas. Per vykmetį bendra spygliuočių dalis padidėjo 0,9 proc. ir atitinkamai sumažėjo minkštųjų lapuočių, ypač drebulynų dalis.

-optimalėja III-IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra: 1,6 % padidėjo jaunuolynų ir 5,1 % sumažėjo pusamžių medynų plotas, dėl neintensyvaus naudojimo 4,3 % padidėjo brandžių medynų plotas. Ir toliau aktualus išlieka pušų jaunuolynų ploto didinimas;

- tiksliniai medynai III-IV grupės miškuose sudaro 97 %, toleruotini – 1 % ir netiksliniai – 2 %;

- didėja medynų našumas. Dėl didelio medienos prieaugio, sąlygojamo rūšinės sudėties ir tankumo reguliavimo ugdomųjų kirtimų amžiuje, saikingų sanitarinių kirtimų ir objektyvesnės apskaitos, 1 ha nustatytas 54 m3 didesnis vidutinis stiebų medienos su žieve tūris. Brandžių medynų tūrio didėjimo tempas buvo dar spartesnis. Brandžių medynų tūris 1 ha – vienas svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių – 2011 m. nustatytas 74 m3 didesnis nei 2003 m. (nuo 298 m3/ha iki 372 m3/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 970,0 tūkst. m3;

- kasmet urėdijos miškuose priauga 7,32 ±0,1 m3/ha stiebų (su žieve) medienos. Didžiausių medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulės (8,86 m3/ha) ir pušys (7,54 m3/ha).

- pagerėjus želdinimo ir želdinių priežiūros darbų kokybei, ženkliai pagerėjo vykmečio želdinių būklė:geri želdiniai sudaro 89,2 %, patenkinami – 10,7 %, blogi ir žuvę – 0,1 % (2003 m. geri želdiniai sudarė 39 %, patenkinami – 52 %, blogi ir žuvę – 9 %;

- III-IV grupių miškuose yra susikaupęs nedidelis (73 ha) perbrendusių medynų plotas, daugiausia eglynų (38 %) ir beržynų (22 %), tačiau jų tolimesnis laikymas dėl medienos kokybės blogėjimo, medynų tvarumo mažėjimo ir medienos tūrio prieaugio nuostolio yra netikslingas;

- urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose vystoma rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 4 poilsiavietės, 10 atokvėpio vietų, informaciniai stendai. Miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius;

- urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., resertifikuoti 2009 m. Gautas naujas FSC sertifikatas garantuoja, kad urėdijos valstybinės reikšmės miškuose miškininkaujama prisilaikant nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių reikalavimų, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas;

Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII-IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams. Tai rodo mažas II-V amžiaus klasių pušynų plotas, sumažėjęs eglynų stabilumas, sumažėjusios neplynųjų kirtimų vykdymo galimybės (dėl pažeisto II eglių ardo). Esama elninių žvėrių gausa sąlyginiais elniais (pagal preliminarų žvėrių skaičių) 2,1 karto viršija apskaičiuotą teritorijos talpą.

 

Miško ūkinių priemonių projektas 2013-2022 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 ,,Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo” (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 ,,Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr. 14-676), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 ,,Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 42-1596), ir kitais teisės aktais.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai, miško valdos mastu, yra optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

 

 

 

Visų rūšių miško kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 72,3 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti apie 67 %, ugdomaisiais – per 24 %, sanitariniais – daugiau kaip   8 % ir specialiaisiais kirtimais – apie 1 % likvidinės medienos. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4,6 m3 (3,8 m3 likvidinės) medienos. Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys daugiau kaip 63 %. IV miškų grupės miškuose numatoma sunaudoti apie 74 %, III – virš 76 %, II – per 21 % medienos tūrio prieaugio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,3 % viso medynų ploto.

Energetinėms reikmėms kasmet gali būti panaudota iki 15,8 tūkst. m3 medienos su žieve.

                      Vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis

M e t i n ė a p i m t i s

plotas (ha)

tūris (tūkst.m3)

likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio

iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m3)

iškertama likvidinė mediena (tūkst. m3) pagal miškų grupes

stiebų

likvi- dinis

II

III

IV

Pagrindiniai kirtimai

153

57,4

48,3

84

316

 

11,5

36,8

Ugdomieji kirtimai, iš viso

482

23,0

17,4

76

36

3,0

2,6

11,8

     - jaunuolynų ugdymas

141

2,2

0,2

9

2

 

 

0,2

     - retinimai

79

3,5

2,5

71

32

0,3

0,4

1,8

     - einamieji kirtimai

262

17,3

14,7

85

56

2,7

2,2

9,8

Sanitariniai kirtimai

x

7,5

6,0

80

x

1,3

1,0

3,7

Specialieji kirtimai

x

1,0

0,6

60

x

0,2

0,1

0,3

Iš viso

635

88,9

72,3

81

x

4,5

15,2

52,6

                Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

R o d i k l i a i

Bendri

Miškų grupė

II

III

IV

1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3):     - stiebų

4,6

1,5

5,9

5,4

            - likvidinė

3,8

1,2

4,7

4,4

   iš jos – pagrindiniais kirtimais (stiebų su žieve mediena)

3,0

 

4,3

3,6

2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų su žieve medienos

35,4

100,0

26,6

30,0

   iš jos – ugdymo kirtimais

25,9

66,7

18,6

22,3

3. Einamojo prieaugio naudojimas

63,3

21,2

76,5

73,5

4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio

1,6

0,5

2,0

3,7

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 123,8 ha (78,9 %), žėlimo – 33,2 ha (21,1 %). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2018-2022 metams. Mišrūs spygliuočių-lapuočių ir atvirkščiai, lapuočių-spygliuočių želdiniai sudarys daugiau kaip 38 %, iš jų su ąžuolais – 2 %.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 62 %, 2 (vidutinio) – 15 %, 3 (mažo) – 15 %. Urėdijos tiesiogiai valdomi miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu, vidutinė degumo klasė – 1,4. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti apie 134 briedžius, 97 elnius, 1542 stirnas ir apie 492 šernus.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

Vidmantas Dičkalnis, VĮ Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto vadovas

Veisieju mu rekreacinio sutvarkymo projektas (PDF)

Informacija atnaujinta:2017-05-02